Muzika sukuria asmenybę

Muzika gali pakylėti mūsų sielas, pažadinti mus maldai, užuojautai ir meilei. Ji gali skaistinti protą ir daryti mus nuovokesnius.

Yra sakoma, pasakyk kokią muziką klausai ir aš pasakysiu, kas tu esi.

Kokia gi muzikos prasmė? Kokia prasmė žmogaus patyrimo, kurį jis įgyja klausant muzikos? Kaip muzika veikia intelektą, emocijas, mokymąsi? Ar priklauso žmogaus kūrybiškumas nuo to, kokią muzika jis klauso? Kodėl vieniems patinka rokas, kitiems popsas, dar kitiems klasika, džiazas ar kita? Tai įgimta ar nulemta kultūriškai? Tokius ir panašius klausimus mėgina atsakyti mokslininkai, gydytojai, psichologai.

Anot mokslų daktaro Tomačio, pirmiausia, tai “ausys ugdo smegenis”.

Viskas prasideda dar įsčiose. Mamos širdis – tai pirmieji garsas ir ritmas. Moteriai, kuri laukiasi kūdikio, svarbu, kokia muzika ji klauso. Kartais reikia valios pastangų klausyti kūrinių, kurie atlieka kokią nors reikalingą funkciją vienoje ar kitoje situacijoje: pavyzdžiui nuramina, migdo, pakelia energetinį tonusą, aktyvina, įkvepia, reguliuoja emocinę būseną ar kita. Jei moteris klauso „bumčiko” – tai toks vaikas sunkiai suras savęs tobulinimo kelius ir per muziką. Mamos ir tėčiai, dainuokite daugiau lopšinių. Tėvams gal ir nieko klausyti užstalės dainas, bet jei šeimoje atsirado kūdikis ar yra vaikas, tėvai turėtų atsakingiau elgtis su garsais. Lopšinė sukuria savo asmeninį patyrimą, dėl kurio kiekvienas iš mūsų turi skirtingus jausmus šiandien, skirtingai jaučiame žmones ir pasaulį. Tad paklausom!